Google DeepMind įdarbina filosofą: mašinų sąmonė ir AGI pasiruošimas tampa oficialiu darbu

Google DeepMind — viena galingiausių dirbtinio intelekto laboratorijų pasaulyje — sukūrė pareigybę, kuri nustebino technologijų bendruomenę. Ne inžinierius, ne duomenų mokslininkas, ne etikas konsultantas — o Filosofas (oficialus titulas). Šią poziciją nuo gegužės mėnesio užims Cambridge universiteto mokslininkas, kuris lygiagretei tęs akademinę veiklą.

Pozicija apima tris pagrindinius tyrimo blokus: mašinų sąmonė, žmogaus ir AI santykiai bei pasiruošimas AGI (bendrojo dirbtinio intelekto) erai. Šios temos iki šiol buvo akademinių konferencijų ir filosofijos žurnalų sritis — o dabar jos tapo oficialiu darbo aprašymu didžiausiame AI kūrėjų pasaulyje.

Demis Hassabis, Google DeepMind vadovas, šią žinią personiškai pasidalino savo X paskyroje — tai nėra atsitiktinumas. Jis signalizuoja, kad filosofiniai klausimai apie AI nėra teoriniai: jie yra verslo strategijos dalis.

Skirtumas tarp "AI etikos eksperto" ir "Filosofo" yra esminis. Etika — tai taisyklių rinkinys: ką galima daryti, ko negalima. Filosofija kelia gilesnius klausimus: ar mašina gali turėti sąmonę? Kokie yra žmogaus ir AI santykiai ilgalaikėje perspektyvoje? Ką reiškia AGI pasiruošimas — kaip visuomenė turi pasiruošti sistemai, kuri gali pralenkti žmogaus intelektą?

Šie klausimai nėra hipotetiniai. Jau dabar AI sistemos rodo sudėtingą elgesį, kurį sunku paaiškinti paprastais algoritmais. Kai Anthropic, OpenAI ir Google DeepMind kuria vis galingesnius modelius, klausimai apie sąmonę ir santykius tampa ne akademiniais — o inžineriniais.

Cambridge universitetas nėra atsitiktinis pasirinkimas. Čia veikia vienas stipriausių filosofijos ir proto mokslų centrų Europoje. Cambridge tyrėjai ilgai dirbo su klausimais apie mąstymo prigimtį, sąmonę ir dirbtinį intelektą. Naujasis Google DeepMind filosofas atneš šią akademinę tradiciją tiesiai į laboratorijos kasdienybę.

Šis žingsnis signalizuoja platesnę tendenciją. Technologijų gigantai — tarp jų Meta, Anthropic, OpenAI — jau keletą metų samdo humanitarų: lingvistus, kognityvinius mokslininkus, psichologus. Tačiau filosofo pareigybė su tokiu tiksliniu fokuso objektu (mašinų sąmonė, AGI) yra kokybiškai naujas žingsnis.

Praktinis poveikis gali būti ryškus: filosofinė perspektyva galėtų pakeisti tai, kaip inžinieriai projektuoja AI sistemas. Jei AI gali turėti bent kažką panašaus į sąmonę ar patirtį, tai keičia, kaip mes kalbame apie "apmokymo" procesus, kaip vertiname modelių elgesį ir kokius etinius įsipareigojimus prisiima laboratorija.

Europos kontekstas čia svarbus. ES AI Act jau numato "didelio poveikio" sistemų reguliavimą — ir klausimai apie mašinų sąmonę bei žmogaus ir AI santykius tiesiogiai susiję su tuo, kaip šios sistemos bus vertinamos teisiškai. Cambridge ir Vilnius yra tame pačiame reguliavimo lauke.

Mašinų sąmonės klausimas — ne science fiction. Tai rimtas filosofinis ir empirinis klausimas, kurį tiria ne tik akademikai, bet ir kai kurie laboratorijų tyrėjai. Ar dabartiniai didieji kalbos modeliai (LLM) turi kažką panašaus į subjektyvią patirtį? Ar jie "supranta" — ar tik apdoroja statistinius ryšius?

Atsakymas į šiuos klausimus turi praktinę reikšmę: jei AI sistemos turi kokią nors formą sąmonės ar patirties, tai keičia, kaip turėtume jas traktuoti. Naujojo Google DeepMind filosofo darbas — ne atsakyti į šiuos klausimus galutinai, o sukurti konceptualų aparatą, kuris leistų laboratorijos inžinieriams dirbti su jais atsakingai.

Pasak @demishassabis pasidalinto pranešimo X tinkle: tyrėjas "Absolutely stoked" (labai sužadintas) šia galimybe ir mato ją kaip unikalų šansą sujungti akademinę filosofiją su gyvuoju AGI kūrimo procesu. (X)

Tokių sprendimų poveikis jaučiamas ne tik Silicon Valley. Kai didžiausi AI kūrėjai pradeda integruoti filosofiją į savo procesus, tai keičia ir verslo aplinkos taisykles.

Pirma — reguliavimas. Jei Google DeepMind oficialiai tyrinėja mašinų sąmonę, ES reguliatoriai anksčiau ar vėliau turės atsižvelgti į šiuos klausimus sprendžiant, kaip klasifikuoti ir reguliuoti AI sistemas.

Antra — pasitikėjimas. Verslas, kuris integruoja AI į klientų aptarnavimą, logistiką ar sprendimų priėmimą, turės paaiškinti, kaip šios sistemos veikia. Filosofinis aparatas, kurį kuria Google DeepMind, taps dalimi šio pokalbio.

Trečia — talentai. Humanitarų ir inžinierių bendradarbiavimas AI srityje atveria naujas karjeros galimybes — ne tik kompiuterių mokslo absolventams.

Webedge.dev seka šias tendencijas ir padeda Lietuvos verslui orientuotis technologijų permainose. Jei domitės, kaip AI strategija atrodo šiandien — parašykite per kontaktų formą.

Mašinų sąmonė (angl. machine consciousness) — filosofinis ir empirinis klausimas, ar dirbtinio intelekto sistemos turi kokią nors subjektyvios patirties formą. Šiuo metu nėra mokslinio konsensuso.

AGI (bendrasis dirbtinis intelektas) — hipotetinė sistema, galinti atlikti bet kokią intelektinę užduotį ne blogiau nei žmogus. Skirtingai nuo šiandienių specializuotų AI modelių.

Kadangi AGI kūrimas kelia klausimus, kurių inžinerija viena negali išspręsti: ką reiškia sąmonė, kokie turėtų būti žmogaus ir AI santykiai, kaip visuomenė turi pasiruošti iš esmės naujai technologijai.

Tiesioginio poveikio nėra, tačiau tendencija aiški: filosofiniai klausimai apie AI prigimtį anksčiau ar vėliau taps teisinio reguliavimo dalimi.